Medžioklės įstatymas

Medžioklės įstatymas Atsisiųsti


Įstatymas
skelbtas: Žin., 2002, Nr.
65-2634

Neoficialus įstatymo
tekstas




LIETUVOS RESPUBLIKOS


MEDŽIOKLĖS


ĮSTATYMAS


2002 m.
birželio
20
d. Nr.
IX-966
Vilnius


PIRMASIS
SKIRSNIS

BENDROSIOS
NUOSTATOS



1
straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio
Įstatymo paskirtis – nustatyti visuomeninius santykius,
susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios
medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu.



2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.
Aptvarai
medžiojamiesiems gyvūnams laikyti

teritorijos, aptvertos taip, kad medžiojamieji gyvūnai, kuriems
laikyti šie aptvarai yra paruošti, negalėtų
iš jų pabėgti, o laisvėje gyvenantys
medžiojamieji gyvūnai negalėtų į juos patekti.

2.
Atrankinė
medžioklė

– medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam
tikrą eiliškumą, siekiant užtikrinti, kad, nesant
natūralios atrankos ar jai susilpnėjus, būtų
atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni individai, o gerai
besivystantys, perspektyvūs žvėrys – saugomi.

3.
Bendro
naudojimo medžioklės plotai

– medžiotojų visuomeninių organizacijų arba
pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės
plotai.

4.
Biotechninės
priemonės

– specialių želdinių ir pasėlių veisimas,
specialūs miško kirtimai, papildomas medžiojamųjų
gyvūnų šėrimas, dirbtinių lizdaviečių
įrengimas ir kitos priemonės, gerinančios natūralias
medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos
sąlygas.

5.
Leidimas
medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti

dokumentas, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikia
teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
tam tikrame medžioklės plotų vienete.

6.
Licencija
medžiojamajam gyvūnui sumedžioti

dokumentas, suteikiantis teisę sumedžioti jame nurodytą
medžiojamąjį gyvūną tam tikru laikotarpiu.

7.
Medžiojamieji
gyvūnai

– laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos
Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti
medžiojamiesiems dėl visuomeniniais ir asmeniniais tikslais
grindžiamos vertės ir atsižvelgiant į šalies
medžioklės kultūros tradicijas. Medžiojamieji gyvūnai
yra ribotos civilinės apyvartos objektai.

8.
Medžioklė
– medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus
naudojimas vadovaujantis šiuo Įstatymu, kitais medžioklę
reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į
ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei
šalies medžioklės kultūros tradicijas
.

9.
Medžiojimas
laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis,
kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių
medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos
gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba
gaudant.

10.
Medžioklės įrenginiai

– įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir
etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų
atranką:

1)
stacionarūs
medžioklės įrenginiai


nekilnojami medžioklės bokšteliai, įvairios
slėptuvės, priedangos ir kiti stacionarūs įrenginiai;

2)
laikini
medžioklės įrenginiai


kilnojamos kopėčios su atramomis arba atremiamos į
medžius, laikinos priedangos ir slėptuvės, kurios
naudojamos medžioklei prie pasėlių, pievų ir vandens
telkinių, kai imamasi priemonių apsaugoti pasėlius,
pievas ar vandens telkinius nuo žvėrių daromos žalos tam
tikru metų laiku.

11.
Medžioklės
plotai

– žemės, miškų ir vandens telkinių
plotai, kuriuose šio Įstatymo nustatyta tvarka gali būti
medžiojama.

12.
Medžioklės
plotų naudojimas

medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžioklės plotuose
taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės
įrenginius, įgyvendinant medžiojamųjų gyvūnų
daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvūnus
nuo neteisėto naudojimo.

13.
Medžioklės
plotų naudotojas

fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės
gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės
gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Įstatymo
nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės
plotų vienete.

14.
Medžioklės
plotų vienetas

– vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta
vadovaujantis medžioklėtvarkos principais šio Įstatymo
nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas
medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimas.

15.
Medžioklės plotų vienetų sudarymas

teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas
leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir
organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą,
ploto ir ribų nustatymas.

16.
Medžioklės
trofėjai

– teisėtai sumedžiotų gyvūnų dalys, kurios
matuojamos ir vertinamos pagal Tarptautinės medžioklės ir
medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) medžioklės trofėjų
vertinimo formules arba kitas vertinimo sistemas.

17.
Medžioklėtvarka

kompleksas priemonių, projektuojamų medžioklės plotams
naudoti bei medžiojamųjų gyvūnų ištekliams
saugoti, gausinti bei medžioti.

18.
Medžiotojas
– fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą
medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą
analogišką dokumentą, pripažįstamą
Lietuvos Respublikoje.

19.
Medžiotojų
visuomeninė organizacija

– Visuomeninių organizacijų įstatymo nustatyta
tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių
ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos
Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių
poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti bei
įgyvendinti.

20.
Mokslo ir mokymo medžioklės plotai

– biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigų
naudojami medžioklės plotai, kuriuose vykdomi laukinės
gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės
moksliniai tyrimai, studentų, medžiotojų arba siekiančių
jais tapti asmenų mokymas.

21.
Žuvininkystės
tvenkiniai

vandens telkiniai, kuriuose pagal žemės ūkio ministerijos
nustatytus kriterijus

veisiamos
ir auginamos žuvys.

22.
Profesionalios
medžioklės plotai

– miškų urėdijų prižiūrimi ir
profesionaliai tvarkomi medžioklės plotai, kuriuose
įgyvendinamos specialios medžiojamųjų gyvūnų
populiacijų gausinimo priemonės bei plėtojamas
medžioklės turizmas.

23.
Smulkieji
medžiojamieji gyvūnai

– visi medžiojamieji gyvūnai, išskyrus kanopinius
žvėris, rudąsias meškas, vilkus, lūšis
ir kurtinius.



3
straipsnis. Nuosavybės teisė į medžiojamuosius gyvūnus

1.
Laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai nuosavybės
teise priklauso valstybei.

2.
Laisvėje esantys medžiojamieji gyvūnai, kurie laikantis šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų buvo pagauti arba
nušauti, tampa juos pagavusio ar nušovusio medžioklės
plotų naudotojo nuosavybe, išskyrus medžioklės
trofėjus, kurie nuosavybės teise priklauso medžiojamąjį
gyvūną sumedžiojusiam asmeniui.

3.
Nelaisvėje laikomi medžiojamieji gyvūnai nuosavybės
teise priklauso juos įsigijusiam fiziniam arba juridiniam
asmeniui.



4
straipsnis. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimo teisė

1.
Teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamųjų
gyvūnų išteklius

suteikia
Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai
išduodami leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius medžioklės plotų vienete.

2.
Medžiojamųjų gyvūnų, laikomų ir naudojamų
nelaisvėje pagal Aplinkos ministerijos ir Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas Laukinių gyvūnų
laikymo nelaisvėje taisykles, išteklių naudojimo
teisė priklauso šių gyvūnų savininkui.

3.
Sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių
objektų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę,
nepaisydami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje
taisyklėse nustatytų medžioklės terminų,
naudodami šiose taisyklėse numatytas leistinas gaudymo
priemones, gaudyti bei pasiimti tų rūšių
plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems
minėtose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų
medžioklės terminas. Ši veikla nelaikoma medžiojimu, ir
ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas.

4.
Medžioklės plotų naudotojai įgytus laukinių
medžiojamųjų gyvūnų išteklius gali
sunaudoti savo reikmėms arba realizuoti Medžioklės Lietuvos
Respublikoje taisyklių nustatyta tvarka.

Straipsnio
pakeitimai:

Nr.
XI-327,
2009-07-07, žin., 2009, Nr. 85-3584 (2009-07-18)



5
straipsnis. Medžioklės reglamentavimas ir valstybės,
savivaldybių institucijų bei medžiotojų visuomeninių
organizacijų, vienijančių klubus ir būrelius,
kompetencija

1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1)
formuoja laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių
naudojimo strategiją, koordinuoja jos įgyvendinimą bei
atskirų programų rengimą;

2)
koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų
veiklą laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių
naudojimo srityje;

3)
tvirtina Medžioklinių ginklų apyvartos taisykles;

4)
nustato užsienio šalyse išduotų medžiotojų
bilietų ar kitų analogiškų dokumentų
pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką;

5)
atlieka kitas teisės aktų numatytas funkcijas.

2.
Aplinkos ministerija:

1)
tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles,
kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių
sąrašą ir šių gyvūnų
medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės
būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus
naudoti įrankius; medžiojamųjų gyvūnų, kurių
medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų
sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose
medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką; saugaus
elgesio medžioklėje reikalavimus bei kitus medžiojimo
reikalavimus;

2)
nustato Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius medžioklės plotų vienete tvarką ir

Licencijų
medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarką;

3)
nustato elninių žvėrių, kurie gali būti
medžiojami tik atrankinėse medžioklėse, medžiojimo
reikalavimus patvirtindama Elninių žvėrių atrankinės
medžioklės nuostatus ir Medžioklės trofėjų
apžiūros tvarką;

4)
kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių
gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles;

5)
tvirtina medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir
reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms
nustatyti;

6)
kartu su žemės ūkio ministerija tvirtina Komisijos
medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms
pakeisti nuostatus;

7)
tvirtina medžioklės egzamino tvarką ir programą,
medžiotojų selekcininkų, medžioklės trofėjų
ekspertų ir ekspertų kinologų mokymo programas ir
kvalifikacijų suteikimo tvarką;

8)
nustato duomenų pateikimo medžiotojų sąvadui ir sąvade
sukauptos informacijos teikimo kitoms institucijoms tvarką, taip
pat tvarko šį sąvadą;

9)
organizuoja medžioklėtvarkos projektų rengimą;

10)
nustato Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo
konkurso organizavimo tvarką;

11) sudaro Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų teisės
medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas;

12)
atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

3.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Aplinkos
ministerija nustato veterinarinės priežiūros medžioklėje
reikalavimus.

4.
(Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.)

5.
Savivaldybės:

1)
sudaro komisijas medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų
riboms pakeisti ir organizuoja jų darbą, tvirtina šių
komisijų parengtus medžioklės plotų vienetų
sudarymo ir ribų keitimo projektus;

2)
per seniūnijas registruoja žemės, miško, vandens
telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų
pranešimus apie medžiojamųjų gyvūnų
padarytą žalą;

3)
sudaro komisijas medžiojamųjų gyvūnų padarytai
žalai apskaičiuoti ir organizuoja komisijų darbą;

4)
teikia siūlymus dėl leidimo naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius, išduoto medžioklės
plotų naudotojui, galiojimo sustabdymo.

6.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, medžiotojų
visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų
klubus ir būrelius:

1)
teikia institucijoms, priimančioms medžioklę
reglamentuojančius teisės aktus, pasiūlymus dėl
šių teisės aktų rengimo ir tobulinimo;

2)
dalyvauja šio Įstatymo nustatyta tvarka sudaromų
komisijų darbe ir siūlo į jas savo atstovus;

3)
teikia medžiotojų sąvadui duomenis apie medžiotojų
organizacijai priklausančius medžiotojus;

4)
organizuoja asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui,
stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus;

5)
organizuoja medžiotojų selekcininkų, medžioklės
trofėjų ekspertų, ekspertų kinologų rengimą
ir suteikia atitinkamą kvalifikaciją;

6)
organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras, rengia
medžioklės trofėjų parodas, medžiotojų varžybas,
simpoziumus, konferencijas;

7)
turi teisę kasmet daryti žymas medžiotojų bilietuose apie
duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą;

8)
teikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento
teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus
dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.

Straipsnio
pakeitimai:

Nr.
XI-824, 2010-05-18, žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)



6
straipsnis. Medžioklės plėtros, medžiojamųjų
gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo bei
medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos
priemonių finansavimas

1.
Medžioklės plėtra, medžioklėtvarkos projektų
rengimas, kai kurios

medžiojamųjų
gyvūnų išteklių apsaugos ir gausinimo bei
medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos
priemonės finansuojamos iš lėšų, gautų
iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų
išteklių naudojimą, kuriuos moka visi fiziniai ir
juridiniai asmenys, įgiję teisę naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius medžioklės plotų
vienetuose, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo
įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos
gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus bei
studentų mokymą. Mokesčių už medžiojamųjų
gyvūnų išteklių naudojimą dydis priklauso
nuo medžioklės plotų vienete potencialiai galimų
išgauti (sunaudoti) medžiojamųjų gyvūnų
išteklių kiekio ir apskaičiuojamas pagal medžioklės
plotų dydį ir šių plotų tinkamumą
medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis.

2.
Mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų
išteklių naudojimą objektus, šio mokesčio
mokėjimo tvarką bei jį administruojančias
institucijas nustato Mokesčių už valstybinius gamtos
išteklius, Mokesčių administravimo įstatymai
bei kiti teisės aktai.

3.
žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta,
savininkai,

valdytojai
ir naudotojai

turi
teisę Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios
programos įstatymo nustatyta tvarka gauti finansinę paramą
medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos
priemonėms įgyvendinti. Prevencijos priemonėms,
kuriomis miško savininkai,

valdytojai
ir naudotojai

siekia
išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos
miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas
tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių
laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas,
veisimas ir kitos priemonės), finansuoti turi būti skiriama
ne mažiau kaip 70 procentų lėšų, surinktų
iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų
išteklių naudojimą.

4.
Laukinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų
židinių (epizootijų) likvidavimo priemonės
finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
lėšų.

Straipsnio
pakeitimai:

Nr.
IX-1612,
2003-06-10, žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27)



ANTRASIS
SKIRSNIS

MEDŽIOKLĖS
PLOTŲ VIENETAI IR TEISĖS NAUDOTI JUOSE MEDŽIOJAMŲJŲ
GYVŪNŲ IŠTEKLIUS SUTEIKIMO TVARKA



7
straipsnis. Medžioklės plotai ir teritorijos, kuriose medžioklė
yra draudžiama

1.
Medžioklės plotais laikomos ir medžioti leidžiama visose
teritorijose, išskyrus teritorijas, nurodytas šio
straipsnio 2 dalyje.

2.
Medžioti draudžiama:

1)
kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose
rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos
rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitose
teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai
ir kiti teisės aktai;

2)
žemės sklypuose, esančiuose medžioklės plotuose, jeigu
jų savininkai uždraudė medžioti juose šio Įstatymo
13
straipsnio
2 dalies nustatyta tvarka;

3)
kitose teritorijose, kuriose atsižvelgiant į vietos sąlygas
negali būti medžiojama ir kurias nustato institucijos,
sudarančios medžioklės plotų vienetus šio
Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.
Medžiojamųjų gyvūnų gausa šio straipsnio 2
dalyje išvardytose teritorijose reguliuojama Aplinkos
ministerijos nustatyta tvarka. Jeigu iškyla medžiojamųjų
gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų
pavojus ir privalomi nurodymai dėl šių gyvūnų
gausos reguliavimo yra vykdytini žemės sklype, kuriame jo
savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų
įgyvendinimą organizuoja

žemės
sklypo savininkas.



8
straipsnis. Medžioklės plotų vienetų sudarymas ir jų
ribų keitimas

1.
Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos
keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais,
užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų
populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų
gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų
medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės
medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės
veiklos objektams. Medžioklės plotų vienetas turi apimti ne
mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų,
išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų
vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo
tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi žemės ūkio
ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių
teritorijose. Medžioklės plotų vieneto vientisumo
kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų
riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais
principais:

1)
medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis
gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis
vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške;

2)
keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos,
natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs
objektai, jeigu jų forma, dydis bei statiniai ar įrenginiai
juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės
plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti
laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių
medžioklės plotų vieneto dalių.

2.
Medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos
keičiamos šiais atvejais:

1)
kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio
Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės
plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių
medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti;

2)
egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant
arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės
plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1

dalyje
nustatytais tikslais;

3)
kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas,
kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus
pagal Saugomų teritorijų įstatymą

naujas
saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų
teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas;

4)
kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų
siūlymas.

3.
Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų
pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios
savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija,
susidedanti iš savivaldybės administracijos, aplinkos
apsaugos, žemėtvarkos, valstybinių miškus
prižiūrinčių institucijų, medžiotojų
visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų
klubus ir būrelius, žemės ir miško savininkų
savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės
plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus
tvirtina Aplinkos ir žemės ūkio ministerijos.

4.
Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo
etapai:

1)
pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo
riboms pakeisti pateikimas;

2)
teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių
duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės
plotų vienetą parengimas;

3)
informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės
plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą
paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje;

4)
medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo
projekto tvirtinimas.

5.
Pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti ar jų
riboms pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai
teikia:

1)
Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl
mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetų ir
profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl
bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra
gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų
siūlymas;

2)
žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos
– dėl medžioklės plotų vienetų
žuvininkystės tvenkinių teritorijoje;

3)
fiziniai ir juridiniai asmenys – dėl bendrojo naudojimo
medžioklės plotų vienetų.

6.
Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų
ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos
komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio
straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

7.
Profesionalios medžioklės plotų vienetai bei mokslo ir
mokymo medžioklės plotų vienetai sudaromi teritorijose,
kuriose valstybinė žemė sudaro daugiau kaip 50 procentų,
ir kitose teritorijose, būtinose keliamiems tikslams įgyvendinti
medžioklėtvarkos požiūriu.

8.
žuvininkystės tvenkiniams, kuriuose medžioklė plėtojama
ribotai, priskiriami pramoniniai žuvininkystės tvenkiniai, kurių
teritorijų sąrašą bei plotus tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, taip pat kiti žuvininkystės
tvenkiniai, kurių vientisas plotas ne mažesnis kaip 150 ha.
Šiose teritorijose žemės ūkio ministerijos siūlymu
gali būti sudaromi specialūs medžioklės plotų
vienetai, kuriuose žuvininkystės tvenkinių naudotojai
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių
nustatyta tvarka reguliuoja žuvilesių paukščių
gausą ir medžioja smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus.

*9.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta komisija, parengusi
preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo
ribų pakeitimo projektą, paskelbia apie tai šalies
bei vietinėje spaudoje ir nurodo 1 mėnesio terminą,
per kurį šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje
nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu
gali pateikti reikalavimus, o kiti suinteresuoti fiziniai ar
juridiniai asmenys – siūlymus dėl medžioklės
plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto. Tokie
rašytiniai siūlymai ir reikalavimai pateikiami šio
straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai tiesiogiai arba per
seniūnijas, kuriose yra siūlymus ir reikalavimus
pateikiantiems asmenims priklausantys žemės sklypai. Pasikeitus
žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti
pateikiamas per seniūniją, kurioje yra šis žemės
sklypas, per 1 mėnesį po nuosavybės teisės
įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teritorijas, kuriose
medžioklė draudžiama pagal šio Įstatymo 13
straipsnio 2 dalį iki šiuos reikalavimus nustatančių
asmenų nurodyto termino, šio straipsnio 3

dalyje
nurodyta komisija pažymi medžioklės plotų vieneto plane.
Mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimą medžioklės plotų vienete mažinami
proporcingai tokių teritorijų dydžiui, tačiau šių
apribojimų nustatymas nesuardo medžioklės plotų
vienetų vientisumo.

10.
Pasibaigus
šio straipsnio 9 dalyje nustatytam terminui, komisija
medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms
pakeisti, išnagrinėjusi gautus reikalavimus ar siūlymus
ir įvertinusi, kad jie atitinka šio straipsnio 1 dalyje
numatytus reikalavimus, priima sprendimą, ar tikslinga
atsižvelgti į gautus siūlymus, prireikus koreguoja
medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo
projektą, ir per 1 mėnesį šį projektą
pateikia tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos
direktoriui. Neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų
vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra
medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis
teritorijomis, kuriose leidžiama medžioti ir kuriose medžioklė
yra uždrausta, bei priedas apie medžioklės plotų dydį
bei pasiskirstymą pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams
gyventi ir veistis.

11.
Medžioklės
plotų vienetų, siūlomų sudaryti daugiau kaip
vienos savivaldybės teritorijoje, sudarymo projektai rengiami
kartu su kitų savivaldybių atitinkamomis komisijomis. Jeigu
medžioklės plotų vieneto ribos peržengia vienos
savivaldybės ribas, tokio medžioklės plotų vieneto
sudarymo projektas turi būti patvirtintas visose savivaldybėse,
į kurių teritoriją jis įsiterpia.

*Pastaba.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo
8
straipsnio 9 dalis ta apimtimi
,
kuria nustatyta, jog privačios žemės sklypo savininkas apie
tai, kad jam nuosavybės teise priklausantį žemės
sklypą ketinama naudoti medžiojimui, informuojamas ne
tiesiogiai, o tik atitinkamos savivaldybės komisijai apie
parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto
sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą paskelbus šalies
bei vietinėje spaudoje,
ir
ta apimtimi
,
kuria nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį šio
įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinkamos
savivaldybės komisijai raštu gali pateikti reikalavimus
dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų
pakeitimo projekto, taip pat Lietuvos Respublikos medžioklės
įstatymo
8
straipsnio 9 dalies nuostata
„Pasikeitus
žemės sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti
pateikiamas per seniūniją, kurioje yra šis žemės
sklypas, per 1 mėnesį po nuosavybės teisės
įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“
prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims
.

Straipsnio
pakeitimai:

Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas,
Nutarimas

2005-05-13,
žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19)

Nr.
XI-824, 2010-05-18, žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)



9
straipsnis. Medžioklėtvarkos projektas

1.
Visiems šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka
sudarytiems medžioklės plotų vienetams ne rečiau kaip
kas 10 metų turi būti parengiami medžioklėtvarkos
projektai, kuriuose, atlikus medžioklės plotų bioekologinių
sąlygų bei jų pokyčių tyrimą,
nustatoma:

1)
pagrindinės medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimo sąlygos (didžiausias ir mažiausias leistinas
medžiojamųjų gyvūnų gausumas, privalomos
įgyvendinti biotechninės priemonės bei kitos sąlygos,
būtinos išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų
gyvūnų populiacijas bei išvengti didelės šių
gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ir
žuvininkystės ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės
veiklos objektams);

2)
siūlymai pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas,
jeigu tai yra būtina siekiant užtikrinti racionalų
medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimą bei atsižvelgiant į įvykusius teritorijos
naudojimo pokyčius;

3)
patikslinti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimą mokėtini mokesčiai, atsižvelgiant į
medžioklės plotų bioekologinių savybių
pasikeitimą.

2.
Medžioklėtvarkos projektų rengimą organizuoja Aplinkos
ministerija.



10
straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius medžioklės plotų vienete išdavimas

1.
Leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete išduodami Lietuvos
Respublikos bei užsienio valstybių piliečiams, asmenims be
pilietybės ir Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims.
Užsienio juridiniams asmenims leidimai naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete
gali būti išduodami, jei Lietuvos Respublikos
tarptautinės sutartys nustato šį reikalavimą.
Leidimo gavėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

1)
per paskutinius 5 metus jam nebuvo panaikintas leidimas naudoti
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės
plotų vienete;

2)
turi Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą,
ne mažesnį kaip 5 metų nepertraukiamą medžiotojo stažą
ir medžiotojo selekcininko kvalifikaciją (tik fiziniams
asmenims) ir nėra pažeidęs šio Įstatymo 14
straipsnio 6 dalies reikalavimų;

3)
nėra pažeidęs šio Įstatymo 12 straipsnio 2
dalies reikalavimų.

2.
Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius konkrečiame medžioklės plotų vienete
išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos
departamentai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodami
leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete išdavimo konkursą,
išskyrus atvejus, kai:

1)
Aplinkos ministerijos siūlymu leidimas naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete
išduodamas biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigoms,
vykdančioms laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios
aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, studentų,
medžiotojų arba siekiančių jais tapti asmenų
mokymą, arba miškų urėdijoms profesionaliai
medžioklei plėtoti, medžioklės turizmui organizuoti bei
specialioms medžiojamųjų gyvūnų populiacijų
gausinimo priemonėms įgyvendinti;

2)
žemės ūkio ministerijos siūlymu leidimas naudoti
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės
plotų vienete išduodamas žuvininkystės tvenkinių
naudotojams;

3)
leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete išduodamas medžioklės
plotų naudotojams šio Įstatymo 22

straipsnyje
nustatyta tvarka.

3.
Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam
medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų
laikotarpiui.

4.
Išduodamame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete turi
būti nurodoma:

1)
medžioklės plotų vienetas ir medžioklės plotų
naudotojas, kuriam išduodamas leidimas;

2)
sąlygos ir apribojimai dėl žemės, miško ir
vandens telkinių naudojimo medžiojant, taikant biotechnines
priemones, statant ir eksploatuojant medžioklės įrenginius;

3)
leidimo galiojimo laikas, jo panaikinimo bei galiojimo pratęsimo
sąlygos;

4)
medžioklėtvarkos projektu nustatytos medžiojamųjų
gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos.

5.
Pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius medžioklės plotų vienete laikotarpiui,
kuriam jis buvo išduotas, jeigu šio leidimo gavėjas
tinkamai vykdė visas jame nustatytas sąlygas ir pasibaigus
šio leidimo galiojimui per 2 mėnesius

pateikė
prašymą pratęsti jo galiojimo laiką, šis
leidimas pratęsiamas.



11
straipsnis.

Leidimo naudoti
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės
plotų vienete galiojimo pabaiga

1.
Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia:

1)
pasibaigus laikotarpiui, kuriam jis buvo išduotas, ir
nepratęsus jo galiojimo;

2)
mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį,
kuriam buvo išduotas leidimas;

3)
jei medžioklės plotų vieneto plotas neatitinka 8 straipsnio
1 dalyje nustatyto minimalaus dydžio;

4)
kai leidimą panaikina jį išdavusi institucija dėl
šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių.

2.
Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete panaikinamas, jeigu medžioklės
plotų naudotojas:

1)
nesilaikė medžioklę

reglamentuojančių
įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų,
šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas;

2)
ilgiau kaip 6 mėnesius nemokėjo mokesčių už
medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimą;

3)
nesilaikė leidime nurodytų medžiojamųjų gyvūnų
išteklių naudojimo sąlygų;

4)
ilgiau kaip 3 mėnesius nuo leidimo naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete
sustabdymo dėl priežasčių, nurodytų šio
Įstatymo 19

straipsnyje,
dienos neatlygino žemės, miško ar vandens telkinių
sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams medžiojamųjų
gyvūnų padarytos žalos.



12
straipsnis. Medžioklės plotų naudotojų teisės ir
pareigos

1.
Medžioklės plotų naudotojai turi teisę:

1)
leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete nurodytomis sąlygomis
medžioti ir kitomis Laukinės gyvūnijos įstatyme
nustatytomis laukinės gyvūnijos naudojimo rūšimis
naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius;

2)
saugoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius,
gausinti juos, gerinti medžiojamųjų gyvūnų
gyvenamosios aplinkos sąlygas;

3)
susitarę su žemės sklypų savininkais ir valdytojais,
vykdyti jų žemėje biotechnines priemones, statyti ir
eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus
medžiojamiesiems gyvūnams laikyti;

4)
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių
aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo
nustatyta tvarka gauti finansinę pagalbą medžiojamųjų
gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygoms gerinti, retų
ir nykstančių medžiojamųjų gyvūnų rūšių
populiacijoms atkurti, laukinių gyvūnų užkrečiamųjų
ligų židinių (epizootijų) likvidavimo priemonėms
ir kitiems šiuose teisės aktuose numatytiems tikslams;

5)
pratęsti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius medžioklės plotų vienete.

2.
Medžioklės plotų naudotojai privalo:

1)
racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius, globoti medžiojamuosius gyvūnus ir saugoti
medžiojamųjų gyvūnų išteklius nuo
neteisėto naudojimo;

2)
naudodami medžiojamųjų gyvūnų išteklius,
laikytis šio Įstatymo bei kitų teisės aktų,
reglamentuojančių medžiojimą ir medžioklę,
reikalavimų, taip pat leidime naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete
nustatytų sąlygų;

3)
gauti žemės sklypo savininko sutikimą ar valdytojo leidimą
arba sudaryti su juo atitinkamą sutartį dėl
biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių
medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo
žemėje;

4)
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių
nustatyta tvarka vykdyti medžiojamųjų gyvūnų
išteklių tyrimo darbus;

5)
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti medžiojamųjų
gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitas;

6)
Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokėti
mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimą;

7)
užtikrinti privačios žemės sklypo savininko teisę,
numatytą šio Įstatymo 13

straipsnio
1 dalyje.

Straipsnio
pakeitimai:

Nr.
IX-1612,
2003-06-10, žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27)



13
straipsnis. žemės sklypų savininkų teisės,
susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir
medžiojamųjų gyvūnų išteklių
naudojimu juose

1.
Privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo
bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės
plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės
Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka
kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose
medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam
nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas.

*2.
Privačios
žemės sklypo savininkas, kurio žemė šio Įstatymo
8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra
priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę
uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, jeigu
medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui
bus daroma žala
.
Medžioklės plotų vieneto sudarymo ar ribų pakeitimo
projekto rengimo atveju apie tai jis privalo raštu pranešti
šio Įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka veikiančiai
komisijai per šio Įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje
nustatytą terminą.

3.
žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų,
kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras
plotas yra didesnis kaip 1000 ha, savininkas gali pateikti šio
Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą,
kad šie sklypai būtų pripažinti medžioklės
plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8
straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Jeigu žemės sklypai
pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir tokio
medžioklės plotų vieneto sudarymas nesuardo gretimų
medžioklės plotų vienetų, ir jų savininkui pagal
10 straipsnio 1 dalies reikalavimus gali būti išduotas
leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų
vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis
šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas
naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius
medžioklės plotų vienete išduodamas be 10 straipsnio
2 dalyje numatyto konkurso.

*Pastaba.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo
13
straipsnio 2 dalies nuostata
„Privačios
žemės sklypo savininkas, kurio žemė šio Įstatymo
8 straipsnyje nustatyta tvarka yra numatoma priskirti arba yra
priskirta medžioklės plotų vienetui, turi teisę
uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje, jeigu
medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui
bus daroma žala“ ta apimtimi, kuria nenumatyta privačios
žemės sklypo savininko teisė nevaržomai uždrausti medžioti
jam priklausančioje žemėje ne tik jeigu medžioklės
metu žemės ūkio pasėliams arba miškui bus
daroma žala, bet ir visais kitais atvejais,
prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Straipsnio
pakeitimai:

Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas,
Nutarimas

2005-05-13,
žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19)



TREČIASIS
SKIRSNIS

TEISĖ MEDŽIOTI. MEDŽIOTOJO BILIETAS



14
straipsnis. Teisės medžioti suteikimas ir medžiotojo bilieto
išdavimas

1.
Teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas
Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje
gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės,
atitinkantiems šiuos reikalavimus:

1)
sulaukusiems 18 metų;

2)
baigusiems medžiotojų mokymo kursus ir atlikusiems 1 metų
stažuotę pagal Aplinkos ministerijos nustatytą programą,
išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų
mokyklų studentus, kuriems pagal jų mokymo programas buvo
dėstomi medžioklės pagrindų kursai;

3)
išlaikiusiems medžioklės egzaminą pagal Aplinkos
ministerijos nustatytą tvarką ir programą.

2.
Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas
asmenims, kurie:

1)
yra sveikatos priežiūros įstaigų įskaitoje dėl
alkoholizmo, narkomanijos ir psichinių susirgimų;

2)
teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs
ar nepanaikintas teistumas;

3)
atlieka bausmę už kriminalinius nusikaltimus;

4)
padarė administracinį teisės pažeidimą, susijusį
su medžioklę ar žūklę reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu
ginklo panaudojimu, kėsindamiesi į nuosavybę ar
viešąją tvarką, jeigu nuo nuobaudos vykdymo
pabaigos praėjo mažiau kaip 1

metai;

5)
neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos
teritorijoje;

6)
kitais teisės aktuose numatytais atvejais.

3.
Medžioklės egzaminą organizuoja ir teisę medžioti
suteikia Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento
teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija. Į
komisiją įtraukiami medžiotojai, turintys medžioklės
trofėjų eksperto kvalifikaciją, specialų
medžioklėtyros išsilavinimą arba ne trumpesnį
kaip 5 metų medžioklės žinovo darbo stažą ar
5
metų darbo stažą aplinkosaugos, teisėsaugos,
biologijos arba veterinarijos ir miškų ūkio srityse.

4.
Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento

teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija:

1) Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka išduoda 
medžiotojų bilietus;

2)
šio Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka panaikina
asmenims suteiktą teisę medžioti ir paima medžiotojo
bilietą.

5.
Medžiotojo teisės:

1)
šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti
medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės
plotų vienete;

2)
medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų
ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių
nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose
medžioklės plotuose.

6.
Medžiotojo pareigos:

1)
laikytis šio Įstatymo, Medžioklės Lietuvos
Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų,
reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir
etiškos medžioklės reikalavimų;

2)
kasmet individualiai arba per medžiotojų visuomeninę
organizaciją, kuriai medžiotojas priklauso, pateikti patikslintą
informaciją medžiotojų sąvadui;

3)
medžiojant turėti su savimi medžiotojo bilietą bei kitus
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių
nustatytus dokumentus;

4)
pristatyti į medžioklės trofėjų apžiūras
sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų trofėjus.

7.
Asmenys, turintys užsienio šalyse išduotus analogiškus
medžiotojo bilietui dokumentus, turi šio straipsnio 5 ir 6
dalyse numatytas teises ir pareigas. Nuolat Lietuvos Respublikoje
negyvenantys užsieniečiai neprivalo vykdyti šio
straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytos pareigos kasmet pateikti
patikslintą informaciją medžiotojų sąvadui.

8.
Asmenų, nurodytų šio straipsnio 7 dalyje, turimi
analogiški medžiotojo bilietui dokumentai, turi būti
pripažinti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.

Straipsnio
pakeitimai:

Nr.
XI-824, 2010-05-18, žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)



15
straipsnis. Medžiotojų mokymas ir medžiotojų sąvadas

1.
Asmenims, kurie rengiasi medžioklės egzaminui, medžiotojų
mokymo kursus rengia medžiotojų visuomeninės organizacijos
ir biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigos.

2.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų
visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų
klubus ir būrelius, biologinio profilio mokslo ir mokymo
įstaigos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas mokymo
programas ir tvarką ruošia medžiotojus selekcininkus,
medžioklės trofėjų ekspertus, ekspertus kinologus ir
suteikia atitinkamą kvalifikaciją.

3.
Informacija
apie teisės medžioti asmenims suteikimą, medžiotojams
suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas arba teisės medžioti
asmenims panaikinimą ir medžiotojo bilieto paėmimą
kaupiama medžiotojų sąvade. Jį tvarko ir duomenų
pateikimo šiam sąvadui bei sąvade sukauptos
informacijos teikimo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos
departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai
bei kitoms institucijoms tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Straipsnio
pakeitimai:

Nr.
XI-824, 2010-05-18, žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)



16
straipsnis. Teisės medžioti panaikinimas

1.
Teisę
medžioti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento
teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija panaikina:

1) asmenims, patekusiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, 
narkomanijos ar psichinių susirgimų;
2) asmenims, kuriems teisė medžioti buvo suteikta pažeidus šio Įstatymo reikalavimus.

2.
Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento

teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai pasiūlymą
dėl teisės medžioti, suteiktos tam tikram asmeniui,
panaikinimo gali pateikti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos
apsaugos departamentai, policija, atitinkamos gydymo įstaigos,
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ir kitos medžiotojų
visuomeninės organizacijos, kai paaiškėja šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

3.
Administracinių teisės pažeidimų bylas dėl
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir
kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų
pažeidimo Administracinių teisės pažeidimų kodekso
nustatyta tvarka nagrinėja ir teisę medžioti atima
valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, valstybiniai miškų
pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų
pareigūnai.

4.
Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento

teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija informaciją
apie priimtus sprendimus panaikinti asmenims suteiktą teisę
medžioti ir kitos institucijos informaciją apie medžiotojams
skirtas nuobaudas privalo pateikti Aplinkos ministerijai ir
medžiotojų visuomeninėms organizacijoms, kurių nariai
yra šie asmenys.

Straipsnio
pakeitimai:

Nr.
XI-824, 2010-05-18, žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)



KETVIRTASIS
SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ
UŽ ŠIO įSTATYMO PAŽEIDIMUS IR
MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMAS



17
straipsnis. Teisinė atsakomybė

Fiziniai
ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo
reikalavimus, atsako civiline, administracine arba baudžiamąja
tvarka.



18
straipsnis. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos
atlyginimas

1.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų
padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių
sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės
plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio
4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala
atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens
tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų
veiksmų.

2.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų
padarytą žalą pagal Aplinkos ir žemės ūkio
ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų
padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui
apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos
savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo
komisija.

3.
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų
padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių
sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams,
valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių,
miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina
medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai:

1)
žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos
įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos
medžioti nėra uždrausta ištisus metus;

2)
kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu
juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal
Aplinkos ir žemės ūkio ministerijų patvirtintą
Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės
ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką
apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės
rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20
procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų
perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis
viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių,
kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

4.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių
aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo
nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės
aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių
medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą
žemės, miško ir vandens telkinių sklypų,
kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir
naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams,
miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė
medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus
metus.

5.
žemės, miško ir vandens telkinių sklypų,
kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir
naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų
gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti
atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas
nuo žalos pastebėjimo

išsiųsdami
rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo
ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą
apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną
pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas
organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai
dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik
praėjus daugiau negu 7 dienoms.

6.
Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų
gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos
per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo
dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu,
turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą
apskųsti teismui.

7.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala neatlyginama,
jeigu ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų

savininkas
šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka
uždraudė medžioti.

8.
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės
sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės
ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės
ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal
agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo
nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones,
patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos
žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo
metodikoje.

Straipsnio
pakeitimai:

Nr.
IX-1612,
2003-06-10, žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27)



19
straipsnis. Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų
išteklius medžioklės plotų vienete galiojimo
sustabdymas, kai neatlyginama medžiojamųjų gyvūnų
padaryta žala

Medžioklės
plotų naudotojui, delsiančiam per šio Įstatymo
18
straipsnio
6 dalyje arba kitą įsigaliojusiu teismo sprendimu nustatytą
terminą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų
padarytą žalą, seniūnijos seniūno teikimu
Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas,
išdavęs jam leidimą naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete,
turi teisę 3 mėnesiams sustabdyti šio leidimo
galiojimą.



PENKTASIS
SKIRSNIS

TARPTAUTINĖS
SUTARTYS



20
straipsnis. Tarptautinių sutarčių taikymas

Jeigu
Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys numato
kitokius reikalavimus medžioklei, negu šis Įstatymas, yra
taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.



ŠEŠTASIS
SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS



21
straipsnis. Šio Įstatymo įsigaliojimas

1.
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

2.
Šio Įstatymo 6 straipsnis įsigalioja priėmus
Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo
pakeitimo įstatymą.

3.
Šio Įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys bei 11
straipsnio 1 dalies 3 punktas įsigalioja nuo 2003 m. balandžio 1
d.

4.
Šio Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnio 8
dalis įsigalioja nuo 2004 m. balandžio 1 d.



22
straipsnis. Šio Įstatymo 8 ir 10 straipsnių
įgyvendinimas

1.
Šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje
nurodyta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų
riboms pakeisti

nurodytu
būdu kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta ne
vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Šio Įstatymo
įsigaliojimo.

2.
Medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės
plotus iki šio Įstatymo įsigaliojimo

ir
naudoję juos nepažeisdami teisės aktų reikalavimų,
iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikia prašymus šio
Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai, ir jų
naudojami medžioklės plotai pripažįstami medžioklės
plotų vienetais bei leidimai naudoti juose medžiojamųjų
gyvūnų išteklius išduodami laikantis
medžioklės plotų naudojimo tęstinumo, vadovaujantis
šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

*3.
Šio
straipsnio 2 dalyje nurodyti medžioklės plotų naudotojai
kartu su atitinkamu prašymu turi pateikti:

1)
Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatų nustatyta tvarka
įregistruotas medžioklės plotų nuomos sutartis,
sudarytas su žemės sklypų savininkais ir valdytojais

iki Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo
įsigaliojimo (2001 m. gruodžio 29 d.)
,
su išsinuomotų medžioklės plotų schemomis;

2)
medžioklės plotų, esančių valstybinėje
žemėje, skyrimą patvirtinančius dokumentus (tik
profesionalios medžioklės plotų ir mokslo ir mokymo
medžioklės plotų atveju);

3)
rašytinius medžioklės plotų ribų suderinimo su
visais gretimų medžioklės plotų naudotojais
protokolus, jeigu jie buvo surašyti, pagal kuriuos
patvirtinamos faktiškos medžioklės plotų vienetų
ribos, arba remdamiesi šiais protokolais besiribojančių
medžioklės plotų naudotojai koreguoja medžioklės plotų
ribas siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1

dalyje
nustatytų tikslų;

4)
kitus dokumentus, patvirtinančius teisėtą medžioklės
plotų naudojimą.

4.
Šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje
nurodyta komisija, priimdama sprendimą dėl į
medžioklės plotų vienetą siūlomų įtraukti
teritorijų, dėl kurių naudojimo nėra pateiktų
šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų
arba jie yra ne visi, atsižvelgia į šio straipsnio 3
dalies 3 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus siūlymus arba
nustato medžioklės plotų vieneto ribas, atsižvelgdama į
šio Įstatymo 8 straipsnio 1

dalyje
nustatytus tikslus.

5.
Medžioklės plotų, naudotų iki šio Įstatymo
įsigaliojimo pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus
dokumentus ir atitinkančių šio Įstatymo 8
straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ribos yra nekeistinos,
išskyrus atvejus, kai besiribojančių medžioklės
plotų vienetų naudotojai rašytiniu medžioklės
plotų ribų suderinimo protokolu prašo nustatyti
kitokias ribas, siekdami šio Įstatymo 8 straipsnio 1
dalyje nustatytų tikslų.

*6.
Medžioklės
plotų, mažesnių kaip 1000 ha, naudotojai su gretimų
medžioklės plotų naudotojais gali susitarti dėl
medžioklės plotų padidinimo iki 1000 ha arba šių
plotų sujungimo, įtvirtindami tai šio straipsnio 3
dalies 3 punkte numatytu dokumentu ir pateikdami bendrą prašymą
šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytai komisijai
dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų
vienetu.
Nesusitarus
dėl medžioklės plotų vieneto padidinimo iki nurodyto
dydžio iki 2003 m. balandžio 1 d., galutinį sprendimą dėl
medžioklės plotų vienetų ribų nustatymo
atsižvelgdama į Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus
tikslus priima nurodyta komisija.

*7.
Iki tol, kol medžioklės plotai bus pripažinti medžioklės
plotų vienetais pagal jų naudojimo tęstinumą,
privaloma laikytis šio Įstatymo 8 straipsnio 9, 10 ir 11
dalyse nustatytų sąlygų.

8.
Medžioklės plotuose, dėl kurių įtraukimo į
medžioklės plotų vienetus nepateikiami šio
straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai iki 2003 m. balandžio 1
d., medžioklės plotų vienetai sudaromi arba šie
plotai prie kitų sudarytų medžioklės plotų
vienetų prijungiami šio Įstatymo 8 straipsnyje
nustatyta tvarka.

9.
Medžioklės plotų naudotojams, kurių medžioklės
plotai šiame straipsnyje nustatyta tvarka buvo pripažinti
medžioklės plotų vienetais, leidimai naudoti medžiojamųjų
gyvūnų išteklius šiuose vienetuose išduodami
be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.

*Pastaba.
Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo

22 straipsnio 3 dalies nuostatos
„Šio
straipsnio 2 dalyje nurodyti medžioklės plotų naudotojai
kartu su atitinkamu prašymu turi pateikti: 1) Medžioklės
Lietuvos Respublikoje nuostatų nustatyta tvarka įregistruotas
medžioklės plotų nuomos sutartis, sudarytas su žemės
sklypų savininkais ir valdytojais iki Laukinės gyvūnijos
įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2001 m.
gruodžio 29 d.), su išsinuomotų medžioklės plotų
schemomis <...>“ dalis „iki Laukinės gyvūnijos
įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2001 m.
gruodžio 29 d.)“
prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29
straipsniui, konstituciniam teisėtų lūkesčių
apsaugos principui.

Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo
22
straipsnio 6 dalies nuostata
,
„Nesusitarus dėl medžioklės plotų vieneto
padidinimo iki nurodyto dydžio iki 2003 m. balandžio 1 d., galutinį
sprendimą dėl medžioklės plotų vienetų ribų
nustatymo atsižvelgdama į Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje
nustatytus tikslus priima nurodyta komisija“
prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims,
konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos
principui.

Pripažinti,
kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo
22
straipsnio 7 dalis ta apimtimi
,
kuria įtvirtinta, kad iki tol, kol medžioklės plotai bus
pripažinti medžioklės plotų vienetais pagal jų
naudojimo tęstinumą, privaloma laikytis: 1) Medžioklės
įstatymo 8 straipsnio 9 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, jog
privačios žemės sklypo savininkas apie tai, kad jam
nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą
ketinama naudoti medžiojimui, informuojamas ne tiesiogiai, o tik
atitinkamos savivaldybės komisijai apie parengtą
preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo
ribų pakeitimo projektą paskelbus šalies bei
vietinėje spaudoje; 2) Medžioklės įstatymo 8
straipsnio 9 dalies ta apimtimi, kuria nustatytas 1 mėnesio
terminas, per kurį šio įstatymo 13 straipsnio 2
dalyje nurodyti asmenys atitinkamos savivaldybės komisijai raštu
gali pateikti reikalavimus dėl medžioklės plotų
vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto; 3) Medžioklės
įstatymo 8 straipsnio 9 dalies nuostatos „Pasikeitus žemės
sklypo savininkui, toks pareiškimas gali būti pateikiamas
per seniūniją, kurioje yra šis žemės sklypas,
per 1 mėnesį po nuosavybės teisės įregistravimo
Nekilnojamojo turto registre“; 4) Medžioklės įstatymo
8 straipsnio 10 dalies ta apimtimi, kuria nustatyta, kad komisija
medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms
pakeisti gali ir neatsižvelgti į privačios žemės,
miško, vandens telkinio savininko valią, kad jam
nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, miške,
vandens telkinyje nebūtų medžiojama,
prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims.

Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas,
Nutarimas

2005-05-13,
žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19)



23
straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo
ir kai kurių jo straipsnių įsigaliojimo terminus,
parengia ir patvirtina šiam Įstatymui įgyvendinti
reikalingus teisės aktus.


Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.



RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

___________________


Pakeitimai:


1.

Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.
IX-1612,
2003-06-10, žin., 2003, Nr. 61-2765 (2003-06-27)

MEDžIOKLĖS
ĮSTATYMO 6, 12 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.


2.

Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.
XI-327,
2009-07-07, žin., 2009, Nr. 85-3584 (2009-07-18)

MEDžIOKLĖS
ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS


3.

Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.
XI-824, 2010-05-18, žin., 2010, Nr. 63-3101 (2010-05-31)

MEDžIOKLĖS
ĮSTATYMO 5, 8, 14, 15, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS

Šis
įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja
2010 m. liepos 1 d.



***
Pabaiga ***



Konstitucinio
Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas,
Nutarimas

2005-05-13,
žin., 2005, Nr. 63-2235 (2005-05-19)

DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDžIOKLĖS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 2
DALIES, 8 STRAIPSNIO 1, 9, 10 DALIŲ, 13 STRAIPSNIO 2 DALIES, 18
STRAIPSNIO 7 DALIES IR 22 STRAIPSNIO 3, 6, 7 DALIŲ ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI



***
Pabaiga ***



Redagavo
AušrinėTrapinskienė (2010-06-02)

autrap@lrs.lt





© 2015. Medžiotojų klubas GAMTA. Visos teisės saugomos. Sprendimas UNICUMUS

Subscribed

Prašome įvesti prisijungimo duomenis

				

Medžioklės registracija

Medžioklės pildymas (po medžioklės)


 
 

Pridėkite šūvio vietą

Prašome palaukti kol sistema pati automatiškai parinks Jūsų buvimo vietą.

Šūvio vietos peržiūra

Lapų įvedimas